- vyla
- 1 ×vylà (germ.) sf. (4) Rtr, NdŽ, Kv, Š, vila L strėlė: Tomis vylomis iš kilpinių bežaisdami vaikai šaudę laumėžirgius K.Būg. Tenykščiai laukiniai žmonės šaudo pipirėdžius užnuodytomis vylomis Blv. | prk.: Saulė savo degančiomis vylomis šaudo į pat makaulę Vaižg. Kas žodis, tai meilės vyla KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.